Elytė juokias ryte kaip saulė,
Jos žingsniai skamba lyg vasaros bangos,
Kai ji kalba – nutyla net vėjas,
Nes jos žodžiai šilti kaip dangus.
(2 posmas)
Akvilė svajoja, akys jos žiba,
Tarsi žvaigždės nakties tyloje,
Ji neša džiaugsmą, kur tik pasirodo,
Ir pasaulis nušvinta šviesoje.
(Priedainis)
Ei, čia mūsų chebra – laikykis stipriai,
Arvydas, Saulius ir Gučis kartu!
Juokas skamba garsiai, dienos čia ryškios,
Mes gyvenam širdim – be jokių ribų!